Sķšan į aš set“ķ žetta ašeins bara kķló pipar

Žessar laglķnur eru bśnar aš klingja ķ höfšinu į mér ķ morgun į mešan ég flatti piparkökudeigiš,, śt į fjööööl!"  Varš hugsaš til įranna žegar krakkarnir og ég skemmtum okkur viš piparkökuskreytingar. Žvķlķkt sullumsull.  Jólaög sungin fullum hįlsi um Gunnu į nżju skónum og Jólasveininn sem kyssti mömmu.  

Ég erfši žetta lķka forlįta rśllukefli frį mömmu minni sem aušvelt var aš rślla yfir deigiš og śtkoman: jólasveinar, jólatré, bjöllur, stjörnur og mįnar. (hvaš ętli hafi oršiš um žaš kefli?)  Allt var žetta sķšan skreytt meš gulum, raušum, gręnum og hvķtum glassśr og allir kepptust viš aš lįta listręna hęfileika sķna framkallast sem best į kökunum.  Oft var rifist um žegar sagt var: ,, žessa gerši ég"  žį heyršist: ,, nei ég gerši žessa" 

Dżrmętar minningar og skemmtilegar. 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband